Kristaus mokymas
Evangelijoje Kristus taip pat pateikė tiesos principus. Mes galime gerti iš tyrų Jo mokymo šaltinių, kurie teka nuo Dievo sosto. Kristus galėjo perteikti žmonėms žinias, kurios viršytų bet kuriuos ankstesnius apreiškimus, ir padėti pagrindą būsimiems atradimams. Jis galėjo atskleisti paslaptį po paslapties ir sutelkti ties šiais nuostabiais apreiškimais ateinančių kartų gyvą bei nuoširdų mąstymą iki pat pasaulio pabaigos. Tačiau Jis tausojo kiekvieną akimirką tik išgelbėjimo mokslui. Jėzaus laikas, gebėjimai ir gyvenimas buvo skirti ir panaudoti kaip priemonė žmonėms išgelbėti. Jis „atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę” [Jono 19,10] , todėl negalėjo nukrypti nuo savo tikslo. Niekas negalėjo atitraukti Jo dėmesio.GT 329.1
Kristus perteikė tik tas žinias, kurias buvo galima panaudoti. Jo pamokymai buvo glaudžiai susiję su žmonių praktinio gyvenimo poreikiais. Jis netenkino to jų žingeidumo, kuris atvedė juos pas Jį su smalsiais klausimais. Jis pasinaudodavo tokiais klausimais kaip proga nuoširdžiai, rimtai ir gyvybiškai svarbiai kreiptis į juos. Tiems, kurie labai norėjo gauti pažinimą iš pažinimo medžio, Jis siūlė gyvybės medžio vaisių. Žmonės rado visus kelius uždarytus, išskyrus tą, kuris vedė pas Dievą. Visi šaltiniai buvo užantspauduoti, išskyrus amžinojo gyvenimo Šaltinį.GT 329.2
Mūsų Atpirkėjas neragino lankyti to meto rabinų mokyklų dėl to, kad žmonių protams nepakenktų nuolat kartojami žodžiai: „Jie sako” arba „Buvo pasakyta”. Kodėl mes turėtume priimti nepastovius žmonių svarstymus kaip išaukštintą išmintį, kai turime didingą, neabejotiną išmintį?GT 329.3
Mano regėti amžinieji dalykai ir žmonijos menkumas stipriai paveikė mane ir turėjo įtakos viso mano gyvenimo darbui. Aš nematau nieko, dėl ko žmogus turėtų būti giriamas ar garbinamas. Aš nematau priežasties, kodėl reikėtų pasitikėti žmonių, kurie pilni pasaulio išminties, ir vadinamųjų didžiųjų vyrų nuomone bei juos aukštinti. Kaip gali žmonės, negavę dieviškojo apšvietimo, teisingai suvokti Dievo planus ir kelius? Jie arba visiškai Jį neigia ir ignoruoja Jo buvimą, arba savo ribotu supratimu apriboja Jo galią.GT 329.4
Verčiau būkime mokomi To, kuris sukūrė dangų ir žemę, išdėstė žvaigždes dangaus skliaute ir nurodė saulei bei mėnuliui jų darbą.GT 330.1
Gerai, kad jaunimas mano, jog turi pasiekti aukščiausią savo protinių gebėjimų išvystymą. Mums nereikėtų apriboti mokymo, kuriam Dievas nenustatė ribų. Tačiau mūsų pasiekimai nieko verti, jei nebus panaudoti Dievo garbei ir žmonijos gerovei.GT 330.2
Nereikia apsunkinti proto mokymusi, kuriam reikia skirti daug jėgų, tačiau kurio negalėsime panaudoti praktiniame gyvenime. Toks mokymasis bus nuostolingas studentui, nes silpnina jo norą ir polinkį mokslams, kurie padarytų jį naudingą ir leistų jam atlikti savo pareigas. Praktinis mokymas yra kur kas vertingesnis už bet kokios apimties teorijas. Neužtenka vien turėti žinias. Mes privalome sugebėti jas tinkamai panaudoti.GT 330.3
Laikas, lėšos ir pastangos, kuriuos dauguma žmonių išeikvoja palyginti nenaudingoms studijoms, turėtų būti skirti įgyti tokioms žinioms, kurios padarytų juos praktiškais vyrais ir moterimis, tinkamais pakelti gyvenimo uždėtas pareigas. Toks mokymasis būtų pats vertingiausias.GT 330.4
Mums reikia pažinimo, kuris stiprintų protą bei sielą ir padarytų mus geresniais vyrais bei moterimis. Širdies ugdymas kur kas svarbesnis už knygų mokymąsi. Puiku, netgi būtina žinoti apie pasaulį, kuriame mes gyvename, bet, jeigu už savo žinių ribų paliksime amžinybę, patirsime nesėkmę, nuo kurios niekada neatsigausime.GT 330.5
Mokinys gali skirti visas jėgas žinioms įgyti, tačiau, jeigu jis nepažino Dievo, nepaklūsta įstatymams, kurie jį valdo, jis pražudys save. Dėl blogų įpročių jis praranda gebėjimą tinkamai save vertinti ir susitvardyti. Jis negali teisingai samprotauti dėl klausimų, kurie labiausiai jį jaudina. Jis neapgalvotai ir neprotingai elgiasi su savo protu bei kūnu. Nekreipdamas dėmesio į teisingų principų ugdymą, jis žudo save šiam gyvenimui ir būsimajam.GT 330.6
Jeigu jauni žmonės suprastų savo silpnąją vietą, jie rastų stiprybę Dieve. Jeigu jie sieks būti Jo mokomi, jie taps protingi Jo išmintimi, ir jų gyvenimas teiks palaimą pasauliui. Tačiau, jeigu jie pasiduos tik žemiškiems bei teoriniams mokslams, taip atsiskirdami nuo Dievo, jie praras viską, kas praturtina gyvenimą.GT 331.1