Dvidešimt Aštuntas Skyrius—Tarnavimas Namuose

Žmonijos atkūrimas ir dvasinis pakylėjimas prasideda namuose. Tėvų darbas padeda pagrindą viskam. Visuomenę sudaro šeimos, o šeima yra tokia, kokią ją padaro šeimos galva. Širdis yra „gyvenimo šaltinis” (Patarlių 4, 23), o bendruomenės, Bažnyčios ir tautos pagrindas yra šeima. Visuomenės gerovė, Bažnyčios sėkmė ir tautos klestėjimas priklauso nuo namų įtakos.GT 250.1

Namų gyvenimo svarba ir palankios progos yra pavaizduotos Jėzaus gyvenime. Atėjęs iš dangaus būti mums Pavyzdžiu ir Mokytoju, Jis praleido trisdešimt metų kaip Nazareto bendruomenės narys. Apie šiuos metus Biblijoje parašyta labai trumpai. Liaudies dėmesio nepatraukė jokie dideli stebuklai, paskui Jį nesekė ir Jo žodžių nesiklausė entuziastingos minios, tačiau per visus šiuos metus Jis vykdė savo dieviškąją misiją. Jis gyveno taip pat, kaip ir mes, su savo šeima, paklusdamas jos gyvenimo tvarkai, vykdydamas Jam skirtas pareigas ir kęsdamas jos vargus. Rūpindamasis kukliais namais ir dalyvaudamas mūsų bendro likimo išgyvenimuose, Jis „augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse” (Luko 2, 52).GT 250.2

Per šiuos savo atsiskyrimo metus Jo gyvenimas vilnijo užuojautos ir paslaugumo bangomis. Jo nesavanaudiškumas ir kantri ištvermė, drąsa ir ištikimybė, gebėjimas atsispirti pagundoms, nesudrumsčiama ramybė ir santūrus džiaugsmas buvo nuolatinis įkvėpimas kitiems. Jis įnešdavo tyrą, malonų nusiteikimą į namus, Jo gyvenimas buvo tarsi raugas, darantis teigiamą poveikį visuomenei. Nieko nepasakyta, kad Jis būtų padaręs stebuklą, tačiau Jo dorybė - gydanti, atstatanti gyvybingumą meilės jėga - sklido iš Jo gundomiems, sergantiems ir prislėgtiems žmonėms. Nuo pat vaikystės Jis neįkyrėdamas tarnavo kitiems, todėl, kai pradėjo savo viešąją tarnystę, daugelis klausėsi Jo su malonumu.GT 250.3

Išgelbėtojo jaunystė yra daugiau negu pavyzdys jaunimui. Tai pamoka, kuri turėtų būti paskatinimas kiekvienam tėvui ir motinai. Šeimos aplinka ir pareigos artimiesiems yra pirmas veiklos laukas tiems, kurie ruošiasi dirbti kitų žmonių dvasinio pakilimo labui. Joks žmonėms patikėtas darbas neduoda didesnių vaisių ir neaprėpia tiek daug, kaip tėvo bei motinos darbas.GT 251.1

Nuo nūdienos vaikų ir jaunimo priklausys visuomenės ateitis, o kokie jie bus, priklausys nuo namų. Didžioji dalis ligų, nelaimių ir nusikaltimų, kurie atneša žmonijai pražūtį, -dėl teisingo namų auklėjimo stokos. Jei gyvenimas namuose būtų tyras ir teisingas, jei iš jų išeinantys vaikai būtų pasirengę susidurti su gyvenimo įsipareigojimais ir pavojais, kaip daug kas pasikeistų pasaulyje!GT 251.2

Įstaigos ir institucijos deda daug pastangų, išeikvoja daug laiko, pinigų ir darbo, kad pakeistų žalingų įpročių aukas. Tačiau to nepakanka. O kiek nedaug pasiekiama! Kaip mažai jų pataisoma!GT 251.3

Daugybė žmonių nori gyventi geriau, tačiau jiems trūksta drąsos ir ryžto atsikratyti savo įpročių. Jie nenori dėti tam būtinų pastangų, kovoti ir pasiaukoti, todėl jų gyvenimas yra sugriautas ir sužlugdytas. Taip degraduoja ir prarandami šiam bei būsimam gyvenimui net patys gabiausi protai, aukščiausių siekių ir kilniausių gebėjimų žmonės, kurie priešingu atveju pagal savo prigimtį bei išsilavinimą labiausiai tiktų užimti aukštus ir atsakingus postus.GT 251.4

O tų, kurie nori pasikeisti, atgauti savo žmogiškumą, laukia labai skausminga kova. Nes visą gyvenimą ardyta sveikata, svyruojanti valia, susilpnėjęs intelektas ir nusilpusi sielos galia daugeliui bus atpildas už pasėtą blogį. Kiek daug būtų galima padaryti, jei su ta blogybe būtų pradėta kovoti nuo pat pradžių!GT 251.5

Šis darbas labai daug priklauso nuo tėvų. Jeigu, siekiant sustabdyti nesaikingumo augimą ir kitas blogybes, kurios kaip vėžys graužia visuomenės kūną, daugiau dėmesio būtų skirta mokyti tėvus, kaip formuoti savo vaikų charakterį ir įpročius, gautume šimteriopai geresnį derlių. Tą baisią įpročio jėgą, linkstančią į blogį, jie galėtų paversti gėrio jėga. Jie turi darbuotis su upe dar prie pat jos ištakų, ir jų pareiga nukreipti ją teisinga linkme.GT 252.1

Tėvai gali padėti pagrindą savo vaikų sveikam ir laimingam gyvenimui. Jie gali išleisti juos iš savo namų, išugdę moralinę ištvermę pagundai atsispirti ir drąsą bei stiprybę sėkmingai kovai su gyvenimo sunkumais. Jie gali įkvėpti juos siekti tikslo ir išugdyti gebėjimą savo gyvenimą skirti Dievo garbei ir pasaulio palaimai. Jie gali nutiesti tiesius kelius jų kojoms per saulės šviesą ir šešėlį į šlovingas viršūnes.GT 252.2

Šeimos misija apima ne tik šeimos narius. Krikščionių namai turi būti akivaizdus teisingų gyvenimo principų pranašumo įrodymas. Toks pavyzdys bus gėrio jėga pasaulyje. Kur kas galingesnė negu bet koks pamokslas yra ištikimų namų įtaka žmonių širdims ir gyvenimui. Kai jaunuoliai išeina iš tokių namų, gautas pamokas jie perduoda toliau, kilnesnius gyvenimo principus atneša į kitus namus, ir kilni įtaka paskleidžiama visuomenėje.GT 252.3

Daugeliui žmonių savo namus mes galime padaryti palaima. Svečiams priimti įtaką turėtų daryti ne pasaulietiški papročiai, o Kristaus Dvasia ir Jo Žodžio mokymas. Visose izraelitų šventėse dalyvaudavo varguoliai, ateiviai ir levitai, kurie buvo kunigo padėjėjai šventykloje, bei religijos mokytojai ir misionieriai. Jie buvo laikomi tautos svečiais, su kuriais buvo elgiamasi svetingai per visas visuotines ir religines šventes bei maloniai rūpinamasi jiems susirgus ar atsitikus nelaimei. Tokie žmonės turėtų būti laukiami mūsų namuose. Kaip toks svetingas priėmimas gali pradžiuginti ir padrąsinti slaugytoją-misionierę ar mokytoją, rūpesčių prislėgtą, sunkiai dirbančią motiną ar nusilpusį senolį, dažnai neturintį namų ir kovojantį su skurdu bei daugeliu nusivylimų!GT 252.4

Kristus pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime.” (Luko 14, 12-14)GT 253.1

Tai svečiai, kuriuos priimdami jūs neturėsite daug rūpesčių. Jums nereikės jiems kelti prašmatnių ar brangiai kainuojančių vaišių ir stengtis, kad galėtumėte pasirodyti. Tikro svetingumo šiluma, vieta prie jūsų šeimos židinio ir stalo, galimybė pasidalyti maldos valanda daugeliui bus kaip dangaus spindėjimas.GT 253.2

Mūsų gailestingumas turi lietis per mus taip pat už šeimos ribų. Tie, kurie padarys savo namus palaima kitiems, turi daug kitų vertingų ir palankių progų. Visuomenės įtaka yra nuostabi jėga. Mes galime panaudoti ją, jei norime tapti įrankiais, galinčiais pagelbėti šalia mūsų esantiems žmonėms.GT 253.3

Mūsų namai turėtų tapti prieglobsčiu gundomam jaunimui, nes daugel jaunuolių stovi kryžkelėje. Kiekvienas teigiamas poveikis, kiekvienas patirtas įspūdis prideda svorio pasirinkimui, kuris nulems jų likimą dabartyje ir ateityje. Blogis traukia juos į savo pusę. Jo prieglobstis atrodo malonus ir patrauklus, jis svetingai laukia kiekvieno ateinančio... Aplink mus nemažai namų neturinčio jaunimo, o daugelio namai nesuteikia jiems nei pagalbos, nei kilnumo, todėl juos į savo pusę patraukia blogis. Jie pasmerkti pražūčiai prie pat mūsų namų durų.GT 253.4

Tokiems jaunuoliams reikia ištiesti gailestingumo ranką. Paprastai ištarti malonūs žodžiai, truputis dėmesio išsklaidys pagundos debesis, kurie kaupiasi aplink sielą. Nuoširdžiai parodytas Dangaus duotas gailestingumas turi galios atverti duris širdžių, kurioms reikia tarsi paties Kristaus ištartų žodžių aromato ir paprasto, švelnaus Kristaus meilės dvasios prisilietimo. Jei parodytume savo susidomėjimą jaunimu, pa-sikviestume juos į savo namus ir apgaubtume juos džiugesiu ir paslaugumu, daugumas jų su malonumu pasuktų aukštyn kylančiu keliu.GT 253.5