Mums būtinas vis naujas Kristaus apreiškimas, kasdieniai patyrimai, kurie būtų darnoje su Jo mokymu. Mums prieinami kilnūs ir šventi pasiekimai. Dievo tikslas - kad mes siektume nepaliaujamos pažinimo ir dorovės pažangos. Jo Įstatymas -tai Jo balso atgarsis, kviečiantis visus: „Pasislinkite aukščiau. Būkite šventi. Labiau šventesni.” [Žr. Luko 14, 10; 1 Petro 1, 16; Hebrajams 12, 14] Mes kasdien galime daryti pažangą tobulindami krikščionišką charakterį.GT 374.1

Tiems, kurie užsiėmę tarnyste Mokytojui, reikia daug aukštesnės, gilesnės, platesnės patirties negu priimta manyti. Dauguma didžiosios Dievo šeimos narių mažai težino, ką reiškia matyti Jo šlovę ir keistis iš šlovės į šlovę. Daugelis turi neaiškų supratimą apie Kristaus didybę, bet jų širdys virpa iš džiaugsmo. Jie trokšta platesnio, gilesnio Išgelbėtojo meilės prasmės suvokimo. Tegul tokie puoselėja kiekvieną sielos polėkį, nukreiptą į Dievą. Šventoji Dvasia dirba su tais, kurie nori, kad su jais būtų dirbama, formuoja tuos, kurie nori būti formuojami. Ugdykite savyje dvasingų minčių ir švento bendravimo principus. Jūs pamatėte tik pirmuosius Jo ankstyvosios aušros šlovės spindulius. Kai vis labiau pažinsite Viešpatį, jūs sužinosite, kad „teisiųjų takas - tarsi aušros šviesa, vis labiau švintanti iki skaisčios dienos” (Patarlių 4, 18). GT 374.2

„Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų Manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.” (Jono 15, 11) GT 374.3

Kristus visada matė prieš akis savo misijos vaisius. Jo žemiškąjį gyvenimą, kupiną sunkaus triūso ir pasiaukojimo, džiugino mintis, kad visas šis Jo vargas nenueis niekais. Atiduodamas savo gyvybę už žmoniją, Jis atkurs žmonėse Dievo atvaizdą. Jis pakels mus iš dulkių, suteiks naują pavidalą mūsų charakteriui pagal savo charakterio pavyzdį ir išgražins jį savo paties šlove.GT 374.4

Kristus matė savo sielos vargų vaisius ir buvo patenkintas. Jis regėjo amžinybės platybes ir matė laimę tų, kurie per Jo pažeminimą galėjo gauti atleidimą ir amžinąjį gyvenimą. Jis buvo sužalotas dėl jų nusižengimų, ant Jo krito kirčiai už jų kaltes. Bausmė ant Jo krito jų išganymui, ir jie buvo išgydyti Jo žaizdomis. Jis girdėjo išgelbėtųjų šūksnius. Jis girdėjo atpirktuosius giedant Mozės ir Avinėlio giesmę. Nors pirmiau privalėjo būti pakrikštytas krauju, nors pasaulio nuodėmės slėgė nekaltą Jo sielą, nors neapsakomo sielvarto šešėlis gulė ant Jo, Jis, regėdamas būsimą atpirktųjų džiaugsmą, pasirinko iškęsti kryžių ir nepaisė gėdos.GT 375.1

Visi Jo sekėjai turi dalytis šiuo džiaugsmu. Kad ir kokia didi ir šlovinga būtų mūsų ateitis, mūsų atpildas neturi būti užslėptas iki išvadavimo pabaigos laiko. Jau dabar mes turime tikėjimu įeiti į Išgelbėtojo džiaugsmą. Mes kaip Mozė turime gyventi, tarsi regėdami Neregimąjį.GT 375.2

Dabar Bažnyčia yra kovotoja. Dabar mes stovime prieš tamsoje skendintį pasaulį, beveik visiškai pasinėrusį į stabmeldystę. Tačiau ateina diena, kada kova bus laimėta. Dievo valia bus įvykdyta žemėje, kaip įvykdyta danguje. Išgelbėtosios tautos nežinos kitokio Įstatymo, kaip tik Dangaus. Visi bus laimingi, susijungę į vieną šeimą, apsirengę šlovės ir padėkos apdarais - Kristaus teisumo drabužiais. Visa gamta savo nepranokstamu žavumu atiduos Dievui šlovės ir Jį aukštinančios pagarbos duoklę. Pasaulis skendės dangiškoje šviesoje. Mėnulio šviesa bus kaip saulės, o saulės šviesa bus septynis kartus ryškesnė negu dabar. Metai bėgs tikrame džiaugsme. Čia rytinės žvaigždės giedos, o Dievo sūnūs šauks iš džiaugsmo, kai Dievas ir Kristus kartu paskelbs: „Jau nebebus nei nuodėmės, nebus jau daugiau nei mirties.”GT 375.3

Šie būsimosios šlovės vaizdai, nutapyti paties Dievo ranka, turėtų būti brangūs Jo vaikams.GT 375.4

Stokite ant amžinybės slenksčio ir pasiklausykite maloningo kvietimo, skirto tiems, kurie šiame gyvenime bendradarbiavo su Kristumi, laikydami privilegija ir garbe kentėti dėl Jo. Kartu su angelais jie numes savo vainikus prie Išgelbėtojo kojų, paskelbdami: „Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas, imti galybę ir lobį, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių! ...Sėdinčiam soste ir Avinėliui tebūnie gyrius ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!” (Apreiškimo 5, 12-13) Išgelbėtieji sveikina tuos, kurie juos nukreipė pas išaukštintąjį Atpirkėją. Jie susivienija šlovinti Tą, kuris mirė, kad žmogiškosios būtybės turėtų gyvenimą tokį, kaip Dievo. Kova pasibaigė. Visi sielvartai ir vaidai baigėsi. Pergalės giesmės pripildo visą dangų, kada išgelbėtieji stovi aplink Dievo sostą. Visi paima džiugų toną ir gieda: „Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas” ir išgelbėjo mus Dievui.GT 376.1

„Paskui aš regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje, apsisiautę baltais drabužiais, su palmių šakomis rankose. Jie šaukė skambiu balsu: ‘Išgelbėjimas - iš mūsų Dievo, sėdinčiojo soste, ir Avinėlio.’” (Apreiškimo 7, 9-10) GT 376.2

„Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju. Todėl jie stovi priešais Dievo sostą ir tarnauja Jam dieną naktį Jo šventykloje, o Sėdintysis soste išskleis ant jų padangtę. Jie nebealks, nebetrokš, nebekepins jų saulė nė jokia kaitra, nes Avinėlis, kuris stovi priešais sostą, juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių... ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.” (Apreiškimo 7, 14-17; 21, 4) GT 376.3

Mums prieš akis visada reikėtų turėti šį neregėtą vaizdą. Tik taip mes galėsime teisingai įvertinti amžinuosius ir laikinuosius dalykus. Tai mums suteiks jėgų daryti įtaką kitiems ir siekti dangiško gyvenimo.GT 376.4

Vieno tikslo siekimas

Ant kalno su Dievu