Licencijavimo įstatymai
Daugelis siūlo išduoti prekybos svaigalais licencijas, kaip jų vartojimo blogį apribojančią priemonę. Tačiau licencijų išdavimas prekybai svaigalais padaro jas saugojamas įstatymo. Tuo vyriausybė patvirtina jų egzistavimą ir skatina blogį, kurį esą nori apriboti. Saugomos įstatymų, alaus daryklos, spirito varyklos ir vyno fabrikai išplečia savo veiklą visoje šalyje, o svaigalų pardavėjai uoliai dirba savo darbą prie pat mūsų durų.GT 245.1
Jiems dažnai draudžiama pardavinėti svaigalus girtiems žmonėms arba tiems, kurie žinomi kaip chroniški alkoholikai, tačiau darbas, paverčiantis alkoholikais jaunimą, sparčiai progresuoja. Nuo to, kaip bus išugdytas potraukis vartoti svaigalus, priklauso šios prekybos gyvavimas. Žingsnis po žingsnio jaunimas įpratinamas gerti, ir išsivysto troškimas, kurį reikia patenkinti bet kuria kaina. Ne tiek žalinga būtų duoti svaigalų chroniškam girtuokliui, kurio pražūtis jau daugeliu atvejų nulemta, negu leisti mūsų žydinčiam jaunimui būti viliojamam į nuosmukį per šį baisų įprotį.GT 245.2
Suteikus licenciją prekybai svaigalais, pagunda nuolat persekioja tuos, kurie stengiasi pasikeisti. Buvo įkurtos institucijos, kuriose gali būti suteikta pagalba įveikti šį potraukį negebantiems susivaldyti. Tai kilnus darbas, tačiau, kol prekybą svaigalais rems įstatymas, vartojantiems svaigalus bus mažai naudos iš alkoholikų prieglaudų. Juk jie negali ten pasilikti amžinai. Jie vėl turi užimti savo vietą visuomenėje. Nors potraukis svaigalams prislopinamas, nėra visiškai panaikinamas, todėl, užvaldžius pagundai, - o ji tyko iš visų pusių, - jie dažnai tampa lengva auka.GT 245.3
Žmogus, turintis piktą gyvūną ir žinantis jo būdą, bet išleidęs jį į laisvę, pagal šalies įstatymus yra atsakingas už tai, ką tas gyvūnas gali pridaryti. Davęs savo nuostatus Izraeliui, Viešpats nurodė: jei piktas gyvulys subadytų žmogų iki mirties, jo savininkas turi sumokėti gyvybe už savo nerūpestingumą ar piktybišką elgesį [žr. Išėjimo 21, 29]. Remiantis tuo pačiu principu, vyriausybė, kuri suteikia licenciją prekiautojui svaigalais, turėtų būti atsakinga už šios prekybos pasekmes. Ir jeigu paleisti į laisvę piktą gyvūną yra nusikaltimas, vertas mirties, dar didesnis nusikaltimas yra pritarti svaigalų pardavėjo darbui!GT 246.1
Licencijos išduodamos ta dingstimi, kad jos neša pelną valstybės iždui. Tačiau ką reiškia tas pelnas, lyginant su milžiniškomis išlaidomis, skiriamomis kriminaliniams nusikaltėliams išlaikyti, psichiškai nesveikiems gydyti ir elgetoms paremti, tiems, kurie yra prekybos svaigalais vaisius! Veikiamas svaigalų, žmogus įvykdo nusikaltimą. Jis pristatomas į teismą, ir tie, kurie įteisino tą prekybą, yra priversti susidurti su savo darbo pasekmėmis. Buvo leista prekiauti tuo, kas sveiko proto žmogų padaro bepročiu, o dabar tą žmogų privalo siųsti į kalėjimą arba į kartuves, kai jo žmona ir vaikai dažnai paliekami be lėšų ir tampa našta visuomenei, kurioje jie gyvena.GT 246.2
Kokia beprotybė - toleruoti tokį verslą, paisant tik vieną to dalyko pusę! Koks pelnas gali kompensuoti tai, kad žmogus prarandą protą, jame sudarkomas ir iškraipomas Dievo at- vaizdas; tai, kad žūsta vaikai, verčiami elgetauti ir nusmukti, tie, kurie įamžins savo girtuoklių tėvų žalingus polinkius?..GT 246.3